Kraštiečiai
Ignas Jurkūnas Šeinius (1889-1959)
Rašytojo Igno Jurkūno- Šeiniaus sugrįžimas į gimtąją tėviškės padangę prasidėjo 1988 metais. Tuomet grupelė mokyklos literatų, vadovaujamų mokytojos Vidos Verkauskaitės- Norvaišienės, pradėjo ieškoti rašytojo giminaičių Švedijoje. Iš pažįstamų gavo adresą ir nusiuntė laišką rašytojo sūnui Irviui Šeiniui. Apsidžiaugėme, kai gavome atsakymą. Taip prasidėjo draugystė tarp mūsų mokyklos ir rašytojo sūnaus. Pirmąkart Irvis Šeinius atvyko į Bagaslaviškį, kai minėjome rašytojo Igno Šeiniaus 100- ąsias gimimo metines. Susitikimas buvo įspūdingas: mokiniai skaitė Igno Šeiniaus kūrinių ištraukas, dainavo jo mėgtas dainas. Minėjime dalyvavo daug garbingų svečių: rašytojai, literatūros kritikai, politikai. Ta proga Šeiniūnuose buvo atidengtas Ipolito Užkurnio iš ąžuolo išdrožtas stogastulpis, skirtas rašytojui Ignui Šeiniui. Po savaitės Irvis Šeinius atsiuntė laišką, kuriame rašė, kad vis dar gyvena tomis nuotaikomis, kurias patyrė Lietuvoje, Bagaslaviškyje, Šeiniūnuose. Apie šį renginį jis rašė ir 1990 metais ,, Literatūroje ir mene “ pasirodžiusiame straipsnyje. 101- osios Igno Šeiniaus gimimo metinės 1990 metais buvo paminėtos vėl Bagaslaviškyje. 1991 metais į rašytojo 102- ųjų gimimo metinių minėjimą atvyko Irvis Šeinius ne tik su žmona, bet ir su sūnum Ignu ir marčia. Jam buvo labai svarbu, kad ir jo vaikai, anūkai pažintų senelio, prosenelio gimtinę, žinotų savo šaknis. 1994 metais mūsų mokyklos delegacija Irvio Šeiniaus kvietimu viešėjo Švedijoje, Haparandoje. Kiekvienais metais Bagaslaviškyje vyko ir vyksta rašytojo Igno Šeiniaus metinių paminėjimas. Dažnas svečias mokykloje rašytojo sūnus Irvis . Prieš 16 metų prasidėjusi draugystė tęsiasi iki šių dienų. 1999 m, minint rašytojo 110- ąsias gimimo metines, mokyklai suteiktas rašytojo Igno Šeiniaus vardas ir įkurtas muziejus. 1999 m. įkurtas Šeiniūniečių klubas, kurį lanko 5-10 klasių mokiniai ir Šeiniukų sekcija, kur renkasi pradinių klasių mokiniai. Šiemet mūsų klubui sukako 5- eri metai. Didžiausias mūsų klubo veiklos rėmėjas – Irvis Šeinius. Planuodami klubo veiklą, siekiame, kad mokiniai kuo daugiau sužinotų apie savo gimtąjį kraštą, kuo daugiau skaitytų, kurtų, domėtųsi literatūra. Viena iš klubo veiklos krypčių - ,,Pažinkime Lietuvą”. Šeiniūniečių klubo nariai kasmet važiuoja į ekskursijas. Esame susipažinę su literatūrine Dzūkija, pabuvojome Palangoje ir Klaipėdoje, aplankėme Kauną, Anykščius, kur susipažinome su ten gyvenusių rašytojų veikla. Už visas keliones dėkojame rašytojo sūnui Irviui Šeiniui. Tai jo materialinė pagalba padėjo mums tiek daug pamatyti ir sužinoti. Mokykloje įkurtas rašytojo Igno Šeiniaus muziejus. Didžiausias rūpestis – muziejaus fondų turtinimas, sukauptos medžiagos tvarkymas. Čia mums labai padeda Irvis Šeinius: padovanoja nuotraukų, knygų, spaudos leidinių lietuvių ir švedų kalbomis. Rašytojo sūnus Irvis Šeinius džiaugiasi, kad kasmet Bagaslaviškyje vyksta jo tėvo gimimo metinių minėjimai. Ir šitų renginių rėmėjas yra Irvis Šeinius. Šeiniūniečių klubo nariai rašo, piešia, kuria, dalyvauja klubo veikloje, įvairiuose konkursuose, todėl reta šventė praeina be paskatinamųjų prizų, kuriuos perkame už Irvio Šeiniaus paaukotus pinigus. Mes, Šeiniūniečių klubo nariai, džiaugiamės, kad galime bendrauti su tokiu iškiliu žmogumi, ir dėkojame jam už materialinę paramą.Lietuvių kalbos mokytoja Roma Vareikienė
Microsoft PowerPoint Slide Show 4,45 MB - atsisiųsti
Silvestras Gimžauskas (1845-1897)
Kad aukso man kalnus kas nors davinėtų,
Ir už tai tik kalbą atiduot reikėtų,
Spjaučiau ant jo aukso, prasmeg jisai suvis,
Man už jį brangesnis prigimtas liežuvis.
( iš ,,Trakėnams“)
Poetas, publicistas, tautosakos rinkėjas, etnografinių ir kalbinių darbų, elementorių autorius, slaptųjų mokyklų steigėjas, knygnešių rėmėjas, draudžiamos spaudos platintojas, ,,Aušros“ bendradarbis, blaivybės sąjūdžio organizatorius, žymiausias Vilniaus krašto nacionalinio atginimo veikėjas Silvestras Gimžauskas. Silvestras Gimžauskas gimė Kirdeikiuose, dabartiniame Utenos rajone, valstiečių šeimoje. Baigęs seminariją, kunigavo įvairiose Vilnijos vietose. Už rusiškų valdinių mokyklų boikotavimą, nacionalinio judėjimo idėjų skelbimą iš Merkinės dekano pareigų carinės administracijos reikalavimu buvo pažemintas vikaru į Giedraičius, o prolenkiškai Vilniaus kurijai atsisakius jo, atkaklaus lietuvio, paslaugų – altarista į Bagaslaviškį. Tuometiniam Bagaslaviškio klebonui Juozui Pakalniui 1895 m. išsikėlus į Salas, Gimžauskas tapo parapijos šeimininku, nors oficialiai ir toliau buvo laikomas altarista. Paskutiniai rašytojo gyvenimo metai prabėgo remontuojant sukiužusios bažnytėlės stogą ir rūpinantis slaptųjų mokyklų kūrimu. 1897 m. vasarą poetas susirgo ir išvyko gydytis į Varšuvą. Ten ir mirė. Nesulaukę iš Varšuvos mylimo klebono, bagaslaviškiečiai už savo pinigus pastatė šventoriuje juodo granito kryžių jam atminti.
|
||||||||||||||||||||||||||||||
