Draugo dienos šventė

„Draugystė – reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nenorėtų gyventi be draugų, net jeigu būtų pertekęs visų kitų gėrybių,“- taip apie draugystę kalbėjo Aristotelis, graikų filosofas, tyrinėtojas, gyvenęs IV a. pr. m. e. O ką apie tai galvojame mes, XXI a. žmonės?

Lapkričio 29-ąją dieną Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje vyko Draugo dienos šventė, kurią organizavo „Piliečio žadintuvo“ komanda ir mokinių taryba.

Visą savaitę mokyklos bendruomenė ruošėsi šiai šventei. Mokyklos fojė „išdygo“ Draugystės medžių alėja. Kiekviena klasė piešė medžius su tiek šakų, kiek klasėje mokinių. Medžių šakas papuošė lapeliai – mokinių mintys apie draugystę.

Mokydami vieni kitus, padėdami vieni kitiems mokiniai ir mokytojai pynė Draugystės apyrankes, kurias lapkričio 29-ąją dovanojo draugams. Mokykloje taip pat veikė „Draugystės paštas“, buvo galima rašyti laiškus ne tik draugams, bet ir tiems žmonėms, kuriems neišdrįstame apie savo jausmus, išgyvenimus, nuoskaudas pasakyti garsiai

Draugystės šventė prasidėjo mokytojos R. Vareikienės pasakojimu apie du draugus, kurie keliaudami per dykumą susipyko. Vienas kitam trenkė antausį. Patyręs skausmą, bet nieko nesakęs šis ant smėlio parašė: „Šiandien gavau antausį nuo geriausio draugo“. Keliaudami toliau vėl pateko į pavojingą situaciją: tas, kuris buvo gavęs antausį, pradėjo skęsti. Draugas jį išgelbėjo. Atgavęs sąmonę, jis išraižė ant akmens: „Šiandien geriausias draugas išgelbėjo man gyvybę“. Kai jo paklausė, kodėl apie nuoskaudą parašė ant smėlio, o apie išgelbėjimą – ant akmens, šis atsakė: „Kai mus kas užgauna, rašome tai ant smėlio, kad skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero, išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti“.„Išmokite rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą ant akmens“, - palinkėjo mokytoja Roma ir pakvietė pažaisti žaidimą „Atomai ir molekulės“.

Pažaidę mokiniai patogiai įsitaisė ant grindų, nes jų laukė nauja užduotis - „Tikro draugo paieška.“ Kiekviena klasė gavo po plakatą su aštuonkojo piešiniu. Aštuonkojo čiuptuvėliuose reikėjo įrašyti bruožus, kuriais turėtų pasižymėti tikras draugas. Užduotis buvo atlikta greitai, nes kas gi gali nežinoti tikro draugo būdo savybių. Klasių atstovai (turėjo kalbėti tie, kurie rečiausiai ką nors viešai pristato) perskaitė, ką užrašė aštuonkojo čiuptuvėliuose ir paaiškino, kodėl taip jų grupė nusprendė. „Atlaidus, supratingas, patikimas, nuoširdus, nemeluojantis...“ – vardijo mokiniai tikro draugo charakterio savybes.

Mokiniai turėjo sugalvoti savo klasės draugystės šūkį, kurį garsiai visiems paskelbė. Mokytoja Roma pakvietė visus sustoti į ratelį, tačiau šalia negalėjo būti vienoje klasėje besimokantys mokiniai. Laikydamiesi už rankų, mokiniai garsiai paskelbė, ką parašė ant „Draugystės medžio“ lapų.

Draugo diena praėjo, ir mes tikimės, kad nė vienas mūsų bendruomenės narys nesijaus mokykloje vienišas, kad ras su kuo pabendrauti, pasidžiaugti sėkme, pasiguosti, kai bus liūdniau. „Draugas – tai žmogus, su kuriuo galiu būti atviras, kuriam girdint galiu mąstyti balsu“- rašė R. V. Emersonas.

                                                                                                            „Piliečio žadintuvo“ komanda

Veiksmo vieta Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos pirmo aukšto foje:  mokytojų ir mokinių supintas didžiulis draugiškas kamuolys...

Pradinukai taip pat draugauja, tik... tuos jausmus be mokytojos pagalbos išreikšti dar sunkoka...

Šeštokams bet kokio masto problemai išspręsti  ir savų galvų užtenka

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos bendruomenė statė „Tolerancijos laivą“

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti jau devintus metus inicijuoja Tarptautinės Tolerancijos dienos – lapkričio 16-osios paminėjimą Lietuvoje.

Kiekvienais metais klasių auklėtojai, mokytojai kalbėdavo su mokiniais apie toleranciją, o šiemet projekto „Piliečio žadintuvas“ komanda (vadovė mokytoja R. Vareikienė) paragino šią dieną paminėti kitaip.

Šių metų Tarptautinės Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos laivas, todėl Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos fojė pasipuošė laivais, nes kiekvienas mokyklos mokinys, mokytojas, darbuotojas pagamino savo laivą. Visi laivai buvo skirtingi: vieni ant laivų rašė mintis apie toleranciją, kiti piešė iliustracijas, kūrė kompozicijas, gamino plakatus. Devintos klasės mokiniai ir jų auklėtojas Remigijus sukūrė originalią laivų kompoziciją – gėlę, papuoštą šalių vėliavomis, užrašais apie toleranciją, mokinių nuotraukomis. Šeštos klasės mokiniai padarė vieną laivą, tačiau į jį susodino visus klasės mokinius ir auklėtoją Rasą. Ant ilgos mėlyno audeklo juostos, jūros, išsirikiavo aštuntos klasės laivų karavanas, kurio priekyje plaukė auklėtojos Liucijos laivas. Kiekvienos klasės laivų kompozicijos buvo originalios.

Susirinkusius į Tolerancijos dienos minėjimą pasitiko „gyvoji skulptūra“: fojė stovėjo grupė mokinių, užsidėjusių baltas kaukes. „Vieno veido žmonės“ kelias minutes ir elgėsi vienodai: stovėjo, sėdėjo, mojo rankomis. Taip „Piliečio žadintuvo“ komanda ragino susimąstyti, ar mes įdomūs, kai esame vienodi. Mokytoja Roma pradėjo renginį kalbėdama apie žmogaus tapatybę, apie tai, ką galima pasakyti apie kiekvieną žmogų. „Kas aš esu? Kokia aš esu? Mokytoja, dukra, mama, žmona, lietuvė, žaliaakė ir taip toliau galima būtų kalbėti ir pristatyti save. Kuo nesu ir nenorėčiau būti? Tai jau atskiras klausimas. Kiekvienas iš mūsų gyvenime vaidina daug vaidmenų. Vieniems jie patinka, kitiems ne. Kai žmonės susipažįsta, jie vieni kitiems „klijuoja etiketes“, kurios mums gali ir nepatikti. Mes skirstome žmones į grupes, nes norime būti kitokie. Žmonių „sudėliojimas į dėžutes“ užkerta kelią būti kitokiam“, - kalbėjo mokytoja Roma.

„Piliečio žadintuvo“ komanda perskaitė pasaką „Istorija apie keliautoją, moliūgą ir baisųjį drakoną“ ir paklausė, kodėl nesusikalbėjo žmonės. Drąsiai savo nuomonę išsakė šeštos klasės mokinys Lukas Šimelis. Diskutavo ir kiti mokiniai.

Kodėl šiemet Tolerancijos dienos simboliu buvo pasirinktas laivas? „Laivas plaukia, juda, keičia kryptį kaip ir žmogus. Kiekvieno žmogaus laivas yra kitoks ir plaukia skirtinga kryptimi. Plaukdami gyvenimo keliu, mes sutinkame laivus, nepanašius į mūsų. Kaip elgiamės tada? Ar juos aplenkiame, ar šaliname nuo savo kelio, ar nekreipiame dėmesio. O gal pamojame iš tolo ir pakviečiame draugauti? Senajame Testamente, Pradžios knygoje, minimas laivas – Nojaus arka, į kurį Nojus paėmė savo vaikus. Šiame laive visi turėjo gyventi tolerantiškai. Šis pavyzdys iš Šventojo Rašto parodo tolerancijos reikšmę – pakantumą kitokiam,“- aiškino mokiniai Tolerancijos dienos simbolio prasmę.

Kiekvienos klasės mokiniai kalbėjo apie tai, kaip jie supranta toleranciją, kokių mato tolerancijos ir netolerancijos pavyzdžių. Pradinių klasių mokiniai net eilėraščius apie draugus, gerus darbus sukūrė ir padeklamavo. Mokytojui Remigijui kilo klausimas, ar galima toleruoti tinginius. Į klausimą išsamiai atsakė Vygantas Gurskas, retoriškai paklausdamas, ar galima toleruoti žudikus.

Penktos klasės mokiniai sukūrė vaidinimą ir labai nuotaikingai visiems parodė, kaip jie suprato žodį „tolerancija“.

„Kas būtų, jeigu vieną dieną į mokyklą ateičiau ryškiai žaliai ar mėlynai nusidažęs plaukus, kitaip apsirengęs. Kokia būtų jūsų reakcija?“,- paklausė mokyklos direktorius P. Kamienas. Nuvilnijo juokas, o dešimtokai pradėjo ploti, parodydami, kad jie neprieštarautų ir toleruotų direktoriaus įvaizdžio pasikeitimą. Mokyklos direktorius visus pasveikino su Tolerancijos diena ir pasidžiaugė mokinių aktyvumu. „Klausausi jūsų minčių apie toleranciją. Džiugu, kad suvokiate, kas tai yra. Protingai kalbate. Tikiuosi, kad suprantate, jog apkalbėti ir šaipytis iš žmogaus aprangos ar išvaizdos nedera. O mokykloje kartais pasitaiko, kad būname netolerantiški“, - kalbėjo direktorius.

Baigiantis Tolerancijos dienos minėjimui, mokytoja Roma pakvietė visus pažaisti žaidimą „Domino“. Ieškodami panašumų visi - mokiniai, mokytojai, mokyklos darbuotojai - sustojo į vieną didelį ratą. „Visi skirtingi, visi lygūs“, - skandavo renginio dalyviai.

Dar ilgai tą dieną (o gal ir visą savaitę) mokiniai kalbėjo, rašė mintis apie renginį, apie tolerancijos ir netolerancijos pavyzdžius. Viena diena, skirta tolerancijai, ką ji gali pakeisti? Gali. Pasaulį gali pakeisti ir tu. Svarbu keistis pačiam.

    Mes dalyvaujame „Piliečio žadintuve“!

Visus šiuos mokslo metus mokykla dalyvauja „Kūrybinės integracijos“ organizuojamame projekte „Piliečio žadintuvas“, kuris šūkiu „POZITYVAS. Aktyvus jaunimas nesnaudžia!“  kviečia atsibusti ir pradėti aktyviai veikti.

    Rugsėjo mėnesį vyko renginys, į kurį buvo susirinkusios kelios mokyklos. Jo metu su moksleiviais ir mokytojais sveikinosi Pozis – ką tik iš lovos pakilęs pilietis. Jis papasakojo, kas yra pilietiškumas, kodėl tai taip svarbu bei pristatė pilietiškumą „budinančius“ neformalaus ugdymo metodus. Diena buvo įtempta, bet turininga - renginys truko visą dieną. Iš viso mums buvo pristatyti penki  metodai: „Forumo teatras“, Bendraamžių švietimas, „Gyvoji biblioteka“, „Socialinis miesto žemėlapis“ ir Kino edukacija.

    Antro etapo – mokymų metu jaunimo lyderiai buvo įgalinti dirbti su bendraamžių švietėjų, o mokytojai – su „Forumo teatro“ metodikomis.

    Nuo spalio mėnesio vidurio prasideda du kartus per savaitę vyksiantys užsiėmimai: vienas skirtas „Forumo teatro“ metodui, kitas – Bendraamžių švietimui. Neformalaus ugdymo seminarų metu moksleiviai identifikuos ir spręs jiems aktualiausias problemas, mokysis tolerancijos ir pagarbos kitokiam. Bent vieną kartą į du mėnesius mokyklos „Piliečio žadintuvo“ komanda atliks visuomenei naudingą darbą.

Sekite mūsų veiksmus!

    Mokyklos veiklas bus galima stebėti DELFI Piliečio skiltyje, mokyklos tinklalapyje ir internetiniuose portaluose www.visiskirtingivisilygus.lt, www.forumoteatras.lt.  Naujienas taip pat sekite socialiniame tinkle „Facebook“. Pamėkite POZITYVĄ, priimkite Pozį Pozityvą į draugus!

    „Piliečio žadintuvas“ – pilietiškumą skatinantis projektas, organizuojamas „Menų ir mokymo namų“ ir „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ bei vyksiantis visus mokslo metus. Į veiklas tiesiogiai įsitrauks 145 mokyklos ir daugiau nei 2300 moksleivių iš visos Lietuvos. Jaunimas savarankiškai identifikuos jų bendruomenėje (mokykloje, miestelyje, apskrityje) kylančias problemas ir stengsis jas išspręsti.

    Veiklos vykdomos įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse"), kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.