Bagaslaviškio mokyklai - šimtas metų...

      Šių metų pavasarį – gegužės 15 dieną Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla švęs 100 metų jubiliejų. Sutikite, kad tai – neeilinė data. 1000 metų Lietuvos vardo paminėjimui, 100 metų mokyklai, 10 metų dešimtokų „vargams“...  Ar tai daug, ar mažai? 100 metų žmogui – daug, tačiau mokyklai? Palyginus su tūkstančiu, šimtas - mažai, tačiau palyginus su dešimt – jau daug. Per šimtą mokyklos istorijos metų nutiko daug svarbių įvykių. Tačiau labiausiai mokykla didžiuojasi visais savo mokiniais, sugebėjusiais surasti tinkamą vietą gyvenime. Beveik kiekvienam žmogui pati įsimintiniausia gyvenimo atkarpa – mokykliniai metai. Įsiklausykite į žodžius, kuriuos išsakė šioje mokykloje mokslus baigęs žmogus: „Pravažiuodamas pro  Bagaslaviškį kiekvieną kartą  prisimenu kelią kuriuo dešimt metų keliaudavau į mokyklą. Prisimenu kaštonų eilę, kuri pavasarį rėždavo akį savo žiedų baltumu, o rudenį viliodavo prieiti arčiau ir prisirinkti eilinę partiją „šovinių“. Karklą, kurio kačiukų švelnumas taip žavėjo, ir ramunes, kurias taip mėgdavau skinti. Ir tie patys vaizdai bėgo pro mano akis lygiai dešimt  nuostabių metų. Visus tuos metus atrodė, kad mokykloje nelabai geri mokytojai bando įdėti man į galvą daug nereikalingų žinių. Mokytojai man buvo per griežti, virėjos - per grubios. Tik vėliau, kiekvieną rytą veriant svetimas svetimos mokyklos duris, mano širdis veržėsi atgal - ten, kur mane pasitikdavo šilti mokytojų veidai, ten, kur bendraklasiai buvo patys geriausi draugai. Ir net kotletai mokykloje buvo patys skaniausi...“

     Tačiau pradėkime nuo pačios pradžios... Prieš keletą metų Vilniaus archyvuose mokyklos direktorius Pranas Kamienas ir rusų kalbos mokytoja Liucija Rumšytė praleido ne vieną dieną. Reikėjo surasti dokumentus, kurie galėtų patvirtinti, kuriais metais Bagaslaviškyje buvo įkurta pirmoji mokykla. Buvo žinoma, kad mokyklą įsteigė caro valdžia. Dokumentų paieškas apie mokyklos įkūrimą apsunkino tų metų rusų kalbos gramatikos ypatumai bei sunkiai įskaitoma tų metų atitinkamų įstaigų darbuotojų rašysena. Vis dėlto, paieškas vainikavo sėkmė. Atrasti dokumentai byloja, kad 1909 metų gruodžio 4 dieną Vilniaus gubernijos, Gelvonų valsčiaus, Bagaslaviškio miestelio tuometinio seniūno A.Časo kvietimu į „suėjimą“ (pažodinis vertimas iš rusų kalbos) atėjo 69 „namų šeimininkai“ ir nutarė rašyti raštą-prašymą, kad Bagaslaviškyje leistų atidaryti keturių klasių mokyklą su progimnazijos programa. Taip pat nutarta prašyti Vilniaus gubernijos liaudies mokyklų direkcijos skirti iš 51-o – (artimiausio valstybinio miško kvartalo) – miško medžiagos. Buvo pasižadama kartu su Gelvonų bendruomenės valstiečiais savo jėgomis pristatyti rąstus į vietą. Miestelio gyventojai pasižadėjo išskirti vietą mokyklos statybai tokio dydžio, „kokio reikės“. Kitas statybos išlaidas prašė padengti valstybės, nes dėl savo „biednumo“ kitokiu būdu prie statybos prisidėti neišgali. Susirinkimas įpareigojo reikiamus raštus rašyti ir į gaunamus atsakinėti Gelvonų kaimo bendruomenės valstietį, Stavarygalos gyventoją Tadeušą Sargelį. Dokumentą pasirašė seniūnas ir visi 69 susirinkime dalyvavę žmonės: A.Balundis, S. Motiejūnas, K.Keizikas, V.Šatas, O.Pinkievič, O.Bilot,  P.Ramaškievič, A. Ramaškievič, M. Martynko, A.Adamovič ir t.t. Išvardintos visų „signatarų“ pavardės. Už beraščius (jų buvo net 49) jų pačių prašymu pasirašė Francas Sargelis.  Dabartiniai miestelio ir jo apylinkių žmonės galėtų sužinoti apie savo prosenelius, prieš šimtą metų prisidėjusius prie mokyklos atidarymo. Sąrašas su jų pavardėmis saugomas Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje.

     Sargelio prašymas Vilniaus mokslo apskrities kanceliarijoje buvo užregistruotas tuojau po švenčių- 1910 metų sausio 8 dieną. Jau po trijų dienų – sausio 11 dieną Vilniaus mokslo apskrities kanceliarijos globėjas apie bagaslaviškiečių norą turėti savo mokyklą parašė laišką ir jį išsiuntė Vilniaus mokslo gubernijos direktoriui ir sausio 20 dieną direktorius atsiuntė atsakymą. Po šių susirašinėjimų 1910 metų kovo 14 dieną kanceliarijos globėjas leido Bagaslaviškio miestelyje atidaryti keturių klasių mokyklą. Duomenų, kada prasidėjo pirmieji mokslo metai, nėra. Tikėtina, kad per vasarą mokykla buvo pastatyta, o rudenį į klases susirinko pirmieji mokiniai.

Remigijus Bonikatas

Buvusiai tremtinei, 1930 metais Bagaslaviškio progimnaziją baigusiai Domicelei Sargelienei šiais metais sueis 90 metų, tačiau jos atminčiai gali daug kas pavydėti  

Bagaslaviškio mokyklai - šimtas metų...

Mokykla iki 1960 metų.

     Internetiniame Vikipedijos puslapyje rašoma: „Pirmoji mokytoja buvo Anastazija Penda. Mokiniai buvo mokomi tik skaityti ir rašyti, mokymas vyko tik rusų kalba. 1915-1918 metais mokiniai buvo mokomi ne tik rusų, bet ir lietuvių kalba. Nuo 1915 metų mokykloje buvo dėstoma tikyba. Per savaitę du kartus iš Gelvonų atvažiuodavo popas, o lietuvių mokinius katekizmo mokydavo Bagaslaviškio kunigai. 1919-1920 metais lenkų ir vokiečių okupacijos metu mokykla neveikė. 1921 metais vėl atidaryta pradinė mokykla“.

    Bagaslaviškyje gyvena, ko gero, viena iš seniausių „abiturienčių“ Lietuvoje. Ši mokinė Bagaslaviškio keturių klasių progimnaziją baigė 1930 metais. Tai – bagaslaviškietė Domicelė Časaitė – Sargelienė, gimusi 1920 metų gegužės 24 dieną. Ji pradėjo lankyti mokyklą sulaukusi vos šešerių metų. Domicelė šiais metais gali švęsti net tris jubiliejus: pirmosios mokyklos 100-metį, savo gimimo 90-metį ir mokyklos baigimo 80-metį. Domicelė prisimena: „Kai man suėjo šešeri metai, tada į namus atėjo mokytojai ir klebonas. Jie tėvų prašė, kad mane leistų į mokyklą ir kalbėjo, kad jei šio vaiko neleis mokytis, tai jį pražudys. Buvau maža ir smulkutė, man buvo baisu ir todėl pasislėpiau po lova... Mokytojai buvo griežti ir reiklūs, tačiau mokslai sekėsi gerai. Mokytoja sakydavo, kad kai tu, Domicelė, ateini, tai visa mokykla nušvinta. Ketvirtoje klasėje buvo egzaminai. Per matematikos egzaminą reikėjo išspręsti 15 uždavinių. Prisimenu, - atsakymus surašiau staigiai – kaip kompiuteris. Norėjau mokytis toliau, tačiau tais laikais penkta klasė buvo tik Širvintose“. „Smetonos laikais“  į pirmą klasę ateidavo ir vyresni vaikai – dešimties vienuolikos metų. Buvo sunkūs laikai, daugelis vaikų net apsiauti kuo neturėjo... 1930 metais keturių skyrių mokyklos buvo Bagaslaviškyje, Neveronyse, Šiauliuose, Špokiškiuose ir Motiejūnuose. Tais metais šias mokyklas baigė net 60 ketvirtokų... Domicelė pasakoja, kad mokykla, kurioje ji mokėsi, buvo pastatyta į Jungtines Amerikos valstijas išvažiavusio uždarbiauti Ruteno lėšomis. Žmogus norėjo padėti savo krašto žmonėms. Tuo labiau, kad tuo metu jo žmona ir duktė gyveno Bagaslaviškyje. Domicelė „lyg per rūką“, prisimena, kad dar anksčiau vaikai mokėsi kitame pastate. Tai buvo privatus namas. Jis stovėjo netoli dabartinės autobusų stotelės, tačiau sudegė. Praėjusiame šeštadieniniame „Širvintų krašto“ numeryje buvo rašoma, kad 1910 metais bagaslaviškiečiai prašė caro valdžios pinigų iš valstybės iždo mokyklos statybai. Galima daryti išvadą, kad caro valdžia pinigų pagailėjo ir tais metais mokykla nebuvo pastatyta. Kadangi mokyklai atidaryti leidimas buvo duotas, matyt, teko patalpas mokyklai laikinai nuomotis. Pačios mokyklos atidarymo datą patvirtina archyvuose rastas Bagaslaviškio mokyklos mokytojos prašymas parapijos klebonui išduoti gimimo metrikus mokyklą baigusiems 17 metų Jonui Pociūnui, 14 metų Romualdui Brasiūnui, 13 metų Antanui Krūminui ir 14 metų Motiejui Jakučiūnui. Dokumento data - 1914 m . balandžio 15 diena. Išvada – į pirmą klasę,  būtent 1910 metais, Jonas atėjo turėdamas 13 metų, Romualdas  ir Motiejus - 10 metų, o Antanas – 9 metų.

   Nuo 1940  metų Bagaslaviškio pradinėje mokykloje dirbo mokytojai Juozas Guobis, Leonardas Šatas, Strazdienė, Tirilienė, Jonas Daračiūnas, Juozas Jakučiūnas, Felicija Daraškevičiūtė. Nuo 1948 iki 1951 metų pradinukų skaičius svyravo nuo 116 iki 133 mokinių. Įdomu, kad net sovietiniais Stalino valdymo laikais mokytojai nebijodavo mokinius palikti antriems metams. Pavyzdžiui, 1951 metais kurso kartoti buvo palikta net 13 mokinių. Kas būtų jei kuri nors mokykla su pradinių klasių mokiniais pasielgtų šiais laikais? Atsakymas paprastas, - būtų išpūstas toks „burbulas“! O iš mokyklos lėktų ne mokinys, o mokytojas...

    1952 metais Bagaslaviškyje buvo atidaryta penkta klasė ir įsteigta septynmetė mokykla. Tais mokslo metais iš Gelvonų vidurinės mokyklos į savo gimtąjį miestelį grįžo 17 mokinių. Iš viso mokykloje mokėsi 155 mokiniai. Pirmasis direktorius buvo Stasys Pulkauninkas. Mokykloje dirbo septyni mokytojai: Filomena Bartusevičiūtė, Elena Janušytė, A.Čekauskas, Janina Maciulevičiūtė, Stasė Baltaduonytė, Aldona Abišalaitė ir Petras Butkevičius. Kiekvienam mokytojui buvo skiriama šeši kubiniai metrai malkų ir keturiasdešimt litrų žibalo! Mokytojas galėjo nesukti sau galvos dėl žiemos šalčių ir nebijoti ilgėliau pasėdėti prie žibalinės lempos. Mokykla turėjo dirbtuves ir mokymo bandymo sklypus. 1957- 1958 m .m. mokykla iš septynmetės tapo vidurine. Mokykloje mokėsi 188 mokiniai ir dirbo 24 mokytojai. Vidurinės mokyklos pirmasis direktorius taip pat buvo Stasys Pulkauninkas. Sekančiais mokslo metais mokėsi jau 206 mokiniai. 1960 metais buvo išleista pirmoji abiturientų laida.

Tęsinys bus...                    Remigijus Bonikatas