XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“
Sausio 8 dieną, sekmadienio popietę, tyliai leidžiantis iš dangaus retoms snaigėms, Vilniaus gatvėse prasidėjo XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybes ir mirties keliu“, skirtas pagerbti 1991 metais sausio 13 dieną žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimą. Prieš penkerius metus reklaminiame bėgimo lankstinuke buvo užrašyti žodžiai, puikiai nusakantys bėgimo esmę ir prasmę: „Kaip galima pagerbti tautos didvyrius? Gyvuosius apdovanoti ordinais ir medaliais. Žuvusiems pastatyti paminklus, apie juos rašyti knygas, kurti eilėraščius, dainas. Jų vardais ir pavardėmis pavadinti mokyklas, gatves, aikštes, parkus... Tačiau niekur kitur pasaulyje nėra tokio unikalaus didvyrių pagerbimo būdo kaip Lietuvoje. Bėgimo mėgėjų asociacija, norėdama prisidėti prie žuvusių tautos didvyrių Laisvės gynėjų pagerbimo, 1992 m. pirmą kartą sukvietė visų Lietuvos regionų atstovus į Vilnių, kad jie, bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“, kiekvienas savo širdyje pastatytų paminklą didvyriams.“
Visi dalyviai nuo 10 valandos registravosi aikštelėje prie Antakalnio kapų, Karių kapų gatvėje. 12 valandą buvo duotas bėgimo startas ir, sėkmingai įveikę 9 kilometrų atstumą, bėgikai finišavo Sausio 13-osios gatvėje, prie Televizijos bokšto. Visi dalyviai, atbėgę į finišą, gavo atminimo medalius ir lankstinukus, galėjo atsigaivinti karšta arbata su bandele. Bėgime dalyvavo Bagaslaviškio Igno Šeiniaus ir Širvintų „Atžalyno“ pagrindinių mokyklų mokiniai.
Šį kartą, galima sakyti, oras lepino. Bagaslaviškietis Edgaras Armonavičius (Gelvonų vidurinės mokyklos vienuoliktokas) bėgime dalyvauja jau šeštus metus iš eilės. Pasak Edgaro tokio palankaus bėgimui oro per visus metus dar nebuvo. Iš tikrųjų nulinė temperatūra ir vos juntamas vėjelis nė kiek netrukdė bėgikams. Prieš penkerius metus pirmą kartą bėgime dalyvavo, o vėliau ir bagaslaviškiečių distancijos rekordą pasiekė (38 minutės) Deividas Jeremičius. Tais metais jaunam vaikinukui didelį įspūdį padarė karių bėgimas koja kojon ir garsios jų skanduotės. Šiais metais Deividas taip pat bėgo „Gyvybės ir mirties keliu“. Tik šį kartą – su karine uniforma karių gretose. Į šio karių būrio kolonos galą buvo priimti ir keli bagaslaviškiečiai, kurie visą kelią koja kojon bėgo iki pat finišo. Net gatvėje stovint šiurpuliai per kūną nubėga, kada apie du šimtai karių, išsirikiavusių kolona po keturis, drausmingai koja kojon su skanduote bėga gatve...
XXI tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime dalyvavo 2485 dalyviai. Gausiausia šiemet buvo Lietuvos Karo akademijos komanda (185 bėgikai), antra pagal dydį - Vilniaus apskrities šaulių komanda (181) ir trečia – Panevėžio 5-oji šaulių rinktinė (160). Mokyklų grupėje gausiausia buvo (31 dalyvis) ir į namus gražią taurę parsivežė Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla. Jauniausiu bėgimo dalyviui pripažintas visą distanciją įveikęs Dmitrijus Volkovas, kuriame yra vos 7 metai. Mergaičių tarpe jauniausia buvo devynmetė Simona Krištopaitytė iš Pasvalio rajono. Vyriausiam dalyviui Jonui Juodeliui iš Anykščių – 83 metai. Vyriausia bėgikė – Rita Ališauskienė (matyt, organizatoriai buvo tikri džentelmenai ir moters amžių nutylėjo...) Įdomu, kad bėgikų tarpe matėsi ir aktoriaus Rolando Kazlo veidas. Dar įdomiau, - renginyje nesimatė nė vieno seimūno! (Keista, juk rinkimai visai netoli...) Bėgimas tikrai prasmingas ir reikalingas, tik labai trūko vieno esminio dalyko. Jei ne keletas minioje tautinės vėliavos spalvos kepuraitėmis pasipuošusių jaunųjų šaulių galvų, tai nežinotum nė kurioje valstybėje šis renginys vyksta. Jeigu bėgimas vyktų Jungtinėse Amerikos valstijose, arba Rusijoje, tai visur mirgėte mirgėtų valstybinės vėliavos, o prie Antakalnio kapinių - nė vienos trispalvės. Matyt, kuo mažesnė tauta, tuo mažiau savigarbos turi. Tiesa finišo tiesiojoje atsirado vienas tikras patriotas, kuris aukštai iškėlęs trispalvę, sveikino atskubančius bėgikus. Nedidelė pastabėlė - virš bagaslaviškiečių autobuso taip pat plazdėjo Lietuvos valstybės vėliava.
Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę kovotojams atminti. Šiuo bėgimu kasmet pagerbiamos Sausio 13-osios aukos - žmonės, žuvę 1991 metų sausio 13-osios naktį ir mirę nuo sužalojimų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Šia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.
Remigijus Bonikatas
Bagaslaviškiečiai prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę Antakalnio kapinėse.
XXI- ajame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ susitiko buvę ir esami Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokiniai: iš kairės į dešinę Širvintų Lauryno Stuokos -Gucevičiaus gimnazistas Ernestas Armonavičius, Bagaslaviškio Igno Šeiniaus mokinių prezidentas Vygantas Gurskas, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Žvalgybos kuopos karys Deividas Jeremičius ir Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos dešimtokas Lietuvos mokinių parlamento narys Žygimantas Vitkauskas.
Šeštokė Akvilė Maleckaitė ir aštuntokė Radvilė Urbonavičiūtė po bėgimo mėgaujasi karšta arbata su bandele
„Jei reikės ir mes apginsime televizijos bokštą!“, - įsitikinę bagaslaviškiečiai