|
„Vasarą reikėtų palikti klases ir mokytis gamtoje...“ „Sunku mokytis vasarą. Mokslo metų pabaigoje nepakenčiamai ilgu išsėdėti 45 minutes pamokoje. Per devynis mėnesius nusibodę tie patys mokytojų veidai, jų dėstomi dalykai, net draugai... Pro langą linksmai žvilgčioja saulutė ir vilioja... Belaukiant vienintelio gelbėtojo – skambučio, į galvą lenda protingos, tačiau nė vienam suaugusiam iki šiol nereikšmingos mintys: „Kam reikia šiais laikais mokytis? Kimšti į galvas visokias istorijas, chemijas, fizikas ir panašius dalykus... Juk dabar yra visagalis Internetas! Yra „Google“... Vasarą besikankindami tvankiuose kabinetuose panašiai mąstė tikrai ne vienas mokinys. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokytojai, apsvarstę paskutinių mokslo metų dienų mokymosi ypatumus, nutarė, kad reikėtų pakeisti mokymosi vietą, būdą bei visus kitus standartinės pamokos „atributus“. Ankstų birželio 8-osios rytą mokytojai ir vyresniųjų klasių mokiniai rinkosi Vindeikiuose, prie Širvintos upės. 24 vandens nebijantys žmonės, susėdę į įvairiaspalves baidares, pasileido pasroviui link Liukonių. Iki jų 20 kilometrų smagaus plaukimo. Laiko apribojimo nebuvo. Svarbiausias orientyras laike – karštos vištų šlaunelės pietums... Supraskite, kad niekas nenorėjo vėluoti. Tiksliųjų mokslų mėgėjai apskaičiavo upės srovės greitį ir, žinodami reikalingą nuplaukti atstumą, apskaičiavo, kad galima būtų laiku atplaukti į stovyklavietę vien tik baidarę vairuojant – be jokių fizinių pastangų... Žinoma dar reikėjo ir šaltus nervus turėti. Sunku susilaikyti, kada tavo valtį reaktyviniu greičiu lenkia kaimynas. Abudu irklai sukasi kaip pas kokį dvisparnį vabzdį. Pirmą kartą baidarėn susėdus tie sparnai kažkodėl sukasi kas sau, - vienas kitam tik trukdo. Valtis įsibėgėja ir nosimi trenkiasi į krantą, srovė apsuka ir plukdo atbulomis ir sunku suvokti, ką reikia daryti, kuria irklo puse vandenį kabinti. Kaip tyčia kelyje iš vandens kyšo akmuo, šaka ar dar kas nors... Valtis atsitrenkia ir apvirsta, iš jos ne tik uolūs yrėjai iškrenta, tačiau ir visos tėvelių įdėtos dešros, lašiniai... Tačiau neveltui sakoma, kad net dramblį šokti išmokyti galima, todėl po poros valandų plaukimo ir naujokai sugeba derinti yrius ir neiškristi už borto... Atplaukus visiems keliautojams, palapinių miestelis atgijo. Diena buvo labai karšta, todėl beveik visi stovyklautojai viens po kito kaip varlės turškėsi vandenyje. Vakarėjant visos merginos išėjo į žydinčias pievas rinkti gėlių, iš kurių čia pat supynė spalvingus vainikėlius. Į stovyklą grįžo tikros lietuvaitės... O kaip smagu temstant poromis šokinėti per liepsnojantį laužą! Net fotografas neišlaikė, - garsiai rėkdamas pasileido tekinas su fotoaparatu per laužą... Saulei beveik pasislėpus, vyko orientavimosi varžybos. Žemėlapyje buvo pažymėti net penki kontroliniai punktai. Vis dėlto punktuose rasti daiktai buvo gana greitai surasti ir į finišą atnešti, tačiau, svarbiausia, nė vienas orientacininkas nepasiklydo. O kaip smagu žaisti tinklinį paupyje. Pasiskirstę į dvi komandas dalyviai „kapojosi“ iki pat sutemų. Norint atmušti iš tamsos prieš tavo nosį staiga išnyrantį kamuolį, reikia turėti ne tik greitą reakciją, tačiau ir laimę... Įdomu iki paryčių pasėdėti prie traškančio laužo. Sėdėti, spoksant į plevenančius ugnies liežuvėlius, ir apie nieką negalvoti arba viena ausimi klausytis vienos už kitą baisesnės istorijos, o kita ausimi gaudyti už tavo nugaros taip aiškiai girdimus kažkieno atsargius žingsnius... O kiek emocijų sukėlė naujokų krikštynos! Gaila, bet antrąją dieną po sočių pusryčių reikėjo griauti savo gyvenamuosius namelius (palapines), tvarkyti stovyklavietę. Atgal prieš srovę norinčių plaukti nebuvo, todėl namo visus parvežė mokyklinis autobusiukas. Belieka tik pacituoti vieno stovyklautojo žodžius: „Jau nuo pavasario galima būtų palikti klases ir mokytis gamtoje. Mes norime mokytis kitaip. „Kitaip” - tai ne tik žiūrėti ir klausytis, bet ir liesti, uostyti, ragauti…“ Bagaslaviškiečiai nuoširdžiai dėkoja Sigitui Miknevičiui už baidarių nuomą ir jo rūpestį stovyklavietėje prie Širvintos upės. Remigijus Bonikatas
|